Šiuolaikinio žmogaus namas užmiestyje

  • Aktualijos
  • Šiuolaikinio žmogaus namas užmiestyje

Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia namas užmiestyje? Taip, tai galimybė būti „akis į akį“ su gamta. Taip, tai savotiškas grįžimas prie savo kilmės, šaknų. Bet, visų pirma, namas užmiestyje – tai prieglobstis. Vieta, kur galima pasislėpti nuo triukšmingo miesto gyvenimo, nuo jo rūpesčių, prievolių bei įsipareigojimų. Kitaip sakant, namas užmiestyje – tai penkių minučių tylos intarpas į valandas trunkantį miesto triukšmą.

Suvokus poreikį gyventi užmiesčio ramybėje, dažniausiai tenka rinktis tarp medžio ir akmens. Pirmojo naudai kalba jau į genus įaugusi meilė šiai medžiagai. Žmogus savo vaizduotėje piešia mielą rąstinį namuką pušyno apsuptyje, o virš stogo „plaukia tos neapsakomos vakarinės spalvos“.
Taipogi, jei jau pasirenki namą užmiestyje, jis turi būti ekologiškai „švarus“. O kas gali būti ekologiškiau už medį?

Taigi, dėl medžiagos apsisprendėme greitai. Savininkas aiškiai įsivaizdavo, koks turi būti namas. Jo idėjas į projektavimo planus perkėlė projektuotojų grupė iš firmos Honka. Namas buvo pastatytas iš pušinių rąstų Toksovo mieste Sankt Peterburgo apskrityje. Reikia paminėti, kad suomiškas pastatas puikiai derėjo su šiaurietiška rusiška gamta. Tuo labiau, kad pats projekto autorius tvirta ranka pakoregavo gamtinį vaizdą vadovaudamasis Mičiurinsko testamentu. Iš tikrųjų, kam laukti malonės iš gamtos, kuri užaugins ir papuoš augalais teritoriją aplink namą! Bet…. po keturiasdešimties metų. Namo šeimininko pastangų dėka, jau šiuo metu aplinkui puikuojasi akmenų sodas, du tvenkiniai ir prancūziško stiliaus sodas.

Kalbant apie namo vidaus įrengimą, pamatinė interjero, jo filosofijos idėja buvo noras suderinti tai, kas nesuderinama. Idealiu atveju tai turėjo būti namas užmiestyje, kur būtų visos civilizacijos teikiamos gėrybės. Turima mintyje ne tik kanalizaciją ir vandentiekį, kas atrodo savaime suprantama, bet technologijas, kuriomis gali pasigirti XXI amžius. Taigi, pavyko kiek įmanoma labiau atitolti nuo rąstinės trobos ir priartėti prie šiuolaikinio gyvenamo būsto suvokimo. Namo viduje liko tik nedideli gryno medžio lopinėliai. Kadangi medžio tiek mažai, jis liko tik kaip dekoracija ir priminimas apie tai, kad šis pastatas kažkada buvo namo užmiestyje prototipas – kuklus rąstinis namukas. Be to, sienos uždengtos gipso kartonu – tokia įprasta medžiaga miestiečiams ir tokia neįprasta kaimo žmonėms. Uždengiant rąstus, teko atkreipti dėmesį į tai, kad medis, iš kurio pastatytas namas ir kuris liko pagrindas naujajam, – gyva „kvėpuojanti“ medžiaga. Todėl visų kietų konstrukcijų įrengimui buvo naudojamos kabančios slenkančios sistemos.

Kaip pripažįsta projekto autorius, didelę įtaką jam padarė XVII-XVIII a. anglų ir prancūzų kaimo namų architektūra. Tikslių analogijų nėra, tačiau liko nedidelės užuominos, lengvos asociacijos.
Pavyzdžiui, virtuvė ir valgomasis primena Provansą su jo už širdies griebiančiu paprastumu bei provincialumu: šios rąstinės sienos, šie paprasti stalai, ant kurių taip ir norisi numesti mėlynų neužmirštuolių puokštę!

Į primityvizmą linkusi virtuvė ir svetainė yra gretimais su dvispalve svetaine. Pagrindiniu šios patalpos elementu buvo židinys, dekoruotas metalu ir granitu, – čia išryškėja netikėtas aukštųjų technologijų stiliaus akordas.

Tiesą sakant, šiame name pagrindinis dėmesys teikiamas ugnies temai. Židiniai tarsi „perveria“ pastatą nuo viršaus iki apačios, jie yra pagrindinis namo akcentas. Galų gale, kas geriau gali simbolizuoti namo jaukumą ir gyvenimą jame, jei ne ugnis?

Medžio ir akmens derinys suteikia įdomų efektą. Rūsys, kuris skirtas miestietiškam gyvenimui (čia, pavyzdžiui, yra biliardinė), pastatytas iš „akmens“ – nežinia ar iš natūralaus, tai neturi reikšmės. Bet privačių patalpų aukštuose (1-ame ir 2-ame aukšte) medis vis daugiau pakeičia akmens motyvą.
Antrame aukšte – virtuvėje ir svetainėje grįžtama prie kuklumo. Projekto autorius nepamiršo, kad miegamieji visgi turi likti miegamaisiais, o ne tapti pop stiliaus šedevrais. Taigi, architektūrinės įmantrybės ne visada tinka įprastiniam gyvenimui. Šis namas statytas siejant jį su ramybe, jaukumu ir poilsiu – „toli nuo miestietiško triukšmo“. Čia yra tik miškas, tik lietaus garsai ir beribis žvaigždėtas dangus, žvelgiantis naktimis pro didelius svetainės langus.

Aleksandras Carevas:
„Kodėl žmogus stato namą užmiestyje? Tai beveik retorinis klausimas, bet visgi… Tam, kad kuriam laikui galėtų atsiriboti nuo triukšmingos visuomenės, pailsėtų nuo miesto chaoso ir rūpesčių. Ir, jei norite, taip pat tam, kad atsiduotų gamtai. Prie viso to norėjosi išsaugoti tą konfortą, prie kurio mes pripratę gyvendami miesto bute. Užduotis ne iš lengvųjų, tuo labiau, kad visus civilizacijos patogumus reikėjo perkelti į … rąstinį namą.“

Šaltinis: www.salon.ru