Įžanga XIXa istorijos faktai liudija, kad Lietuvoje buvo daug gana aukšto lygio dailidžių. Perimdami iš kartos į kartą medinių namų statybos tradicijas jie tobulino statybos žinias. Rentimo būdai buvo tobulinami remiantis savo ir kaimyninių šalių patirtimi. Žiūrint į senus statinius, galime aptikti detalių ar konstrukcinių sprendimų, būdingų skandinavams, rąstų rentimo būdų, kurie naudojami šiauriniuose Rusijos regionuose. Taigi, buvo pasirenkami geriausi ir ekonomiškai efektyviausi metodai, sukūrę medinių namų rentimo paveldą. Šis paveldas susidėjo iš pagrindinių rentimo taisyklių ir gausybės smulkių niuansų, kurie buvo labai svarbūs norint pastatyti tvirtą, šiltą ir ilgalaikį namą. XX a. praūžę istorinių įvykių viesulai su šaknimis rovė nusistovėjusias tradicijas ir gyvenimo būdą. Neaplekė tai ir rąstinių namų statybos. Gaila, bet iki šių dienų tik nedidelė dalis medinių namų statybos žinių pasiekė mus. Gal iš neblogos valios, o gal siekdami greito pasipelnymo, vietiniai meistrai daro skubotas ir neapgalvotas klaidas, kurios atsiliepia į statinio kokybę. Šis procesas pastarajį dešimtmetį stipriai įtakojo blogą medinių namų įvaizdį Lietuvoje. Skaudžiausia yra tai, kad daugelis žmonių blogą rąstinių namų kokybę priėmė kaip neišvengiamą faktą. Tuo galime įsitikinti pažiūrėję į vis populiarėjančių rekreacinės ir visuomeninio maitinimo paskirties medinių statinių kokybę. UAB Dolena- viena iš seniausiai veikiančių rąstinių namų gamybos įmonių nepriklausomoje Lietuvoje. Norėtume trumpai perteikti savo patirtį ir pastebėjimus, tikėdami, kad ši informacija papildys būsimų ar esamų savininkų žinias apie rąstinius namus. Svarbiausi faktai ir reikalavimai Kaip ir visų statinių rąstinių namų pagrindinės sudedamosios dalys yra sienojai, perdangos konstrukcijos, stogo konstrukcijos. Kiekvienai iš šių dalių būtų galima skirti po atskirą straipsnį, bet šį kartą pabandysime glaustai aprašyti tik pagrindinius niuansus. Šiame paragrafe trumpai aprašysime pagrindinius punktus, būdingus atitinkamai daliai, o vėlesniuose paragrafuose pabandysime juos panagrinėti plačiau. Sienojai. Tradiciškai tai- 15-20 cm tašytų, horizontaliai vienas ant kito gulančių, rąstų sienos. Kampuose rąstai jungiami vienas su kitu specialiai juos sukertant, kad gautūsi standus ir sandarus tarpusavio sąryšis. Populiariausi Lietuvoje kampų sikirtimo būdai buvo „kregždės uodega" ir paprastasis su prasikišančiais galais pav 1. Visi kiti būdai yra paprasčiausiai pastarųjų modifikacijos ar patobulinimai (kartais ir ne visai sėkmingi). Dabar išvardinsime keletą pagrindinių punktų, kurių negali praleisti namo statytojas ar projektuotojas: Rąstai suleisti tarpusavyje standžiai be tarpų. Natūraliems rąstų sienojams naudojama mediena- pušis. Dėl eglės rąsto savybių sukinėtis keičiantis oro sąlygoms ir skilinėti maižais bet daug įskilimų senieji meistrai šio medžio vengdavo. Rąstai prieš pradedant ręsti turi būti apie 16-20 proc. drėgnumo (natūralus drėgnumas yra 50-70 proc.) Rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip 12 cm pločio plokštuma. Vidaus pertvaros kiek galima daugiau turi būti iš rąstų. Priešingu atveju naudojant standžias konstrukcijas (plytas ar medinį karkasą) reikia numatyti aukštį kompensuonačius mechanizmus. Numatyti kiek galima vienodas apkrovas (stogo ir perdangos) išorinėms sienoms ir vidaus pertvaroms iš rąstų. Durų ir langų staktos negali tvirtinis tiesiai prie rąstų sienos. Ilgesnės nei 5m. rąstų sienos be standinančios jungties (tai atstoja įkirsta į išorinę sieną vidaus pertvara)praranda stabilumą- todėl reikia numatyti papildomas priemones. Rąstai vienas su kitu tvirtinami mediniais kaiščiais pagal nustatytas taisykles.
Perdanga Pagrindinė perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukščiau esančio gyvenamo ploto grindis ir esančią ant jų apkrovą. Rąstiniame name perdangos montuojamos dažniausiai iš medžio sijų. Priešingai nei sienojams čia jau geriau naudoti eglę. Dėl skirtingos pušies ir eglės struktūros pastaroji turi savybę atsitiesti sumažėjus apkrovai. Bet jei truputį padidinsime sijų dimensijas - tiks ir pušis. Norėčiau tik pabrėžti, kad kalba čia eina tik apie sijas iš natūralaus masyvo, t.y. neklijuotas. Taigi, keletas svarbių pastebėjimų: Reikia vengti atvejų, kai su perdanga bandoma kompensuoti dalį namo konstrukcijų krūvio. Pvz.: Stogo konstrukcijos stiprinamos perdangos sąskaita. Aišku, tokie atvejai galimi, bet tada reikalingi labai išsamūs skaičiavimai ir perdangų matmenys stipriai išauga. Pavojinga remti perdangą į sieną, kuri neturi apkrovos. Jei norite, kad perdanga būtų stabili- svarbu paskaičiuoti sijų dimensijas ir tankumą priklausomai nuo apkrovų ir atstumo tarp sijų atramos ašių. Sijoms parinkti ypač kokybišką medį
Stogas Rąstų namams stogas svarbus keletu aspektų- jis ne tik namą apsaugantis nuo išorinio atmosferos poveikio, bet kaip sunki kepurė prispaudžiantis sienojų rąstus prie kits kito. Dėl pastarosios priežasties svarbu numatyti tokias stogo konstrukcijas, kad jos kuo tolygiau pasiskirstytu ant visų namo sienųpatarimų: Kaip ir perdangų konstrukcijoms stogui geriau naudoti eglės medieną. Rąstiniams namams tinkamiausia stogo konstrukcija yra panaudojant ilginius prieš dedant gegnes (pav 3) Nepamirškite, kad rąstinis namas daugiau ar mažiau „sės" ir apie du laipsnius keisis stogo kampas. Dėl to gegnes prie sienos reikia tvirtinti slankikliais. Dėl stogo konstrukcijų dimensijų patartintina pasitarti su konstruktoriais.
Tai tiek svarbesnių pastebėjimų. Kaip ir minėjome namo sudedamosios dalys glaudžiai sąveikauja viena su kita. Dėl šios priežasties iškyla kitų smulkesnių niuansų. Apie juos norėtume aprašyti plačiau nagrinėjant namo sudedamąsias dalis atskirai |
