Archyvas: 2020 sausio

‘20 sausio 24 d.

Šiais laikais vis daugiau žmonių judrų gyvenimą didmiestyje keičia ramesniu atokesnėse gyvenvietėse

Ne išimtis buvo ir Thisgaards šeima iš Danijos, kuri, gimus dukrai, nusprendė kasdienybę didmiesčio bute išmainyti į erdvų rąstinį namą.

“Būsto tvirtumas ir ilgaamžiškumas – buvo prioritetai”,- patirtimi dalinasi Christinna Thisgaard, kuri  2017-ųjų gruodį su savo vyru savo būsto Kopenhagoje ir persikėlė į rastinį namą Nørre Snede.

Thisgaard šeima džiaugiasi, kad jų gyvenimas Nørre Snede mieste tarp Silkeborgo ir Vailės – ne tik ekologiškas, tačiau ir ekonomiškas. Kai lauke šalta – namuose šilta ir tam nereikia brangių apšildymo sistemų, kadangi rąstinis namas, pagamintas iš tvarių medžiagų, pats savaime kaupia šilumos energiją ir “perduoda” ją namams.

Mamai taip pat nereikia pergyventi, kai jos 3-ejų metų dukra Viktorija su švaria suknele keliauja žaisti į mišką. Daugelis mamų pyktų dėl nešvarių drabužių, reguliaraus jų skalbimo, augančių sąskaitų. Tačiau tik ne Thisgaard šeima, kuri skalbimui naudoja lietaus vandenį.
Galiausiai, net ir maisto gaminimas namuose šioje šeimoje turi dvasingą ritualą. Patiekalai kuriami ne ant garsiausių pasaulio dizainerių kurtų stalų, tačiau ant senų, istoriją turinčių baldų, kurie pirkti sendaikčių turguose (išskyrus valgomojo kėdes bei stalą). Visa tai ir pačiai aplinkai, ir gaminimo procesui suteikia  unikalumo, savitumo.

Mediena – populiariausia statybinė medžiaga ateityje

Suprantama, kad mediniai namai vis dažniau statomi ne tik dėl ekonominių, tačiau taip pat ir ekologinių niuansų. Jie padeda išvengti į aplinką patenkančio CO2, kuris pirmiausia kenkia gamtai, o paskui ir žmonėms. Vieno kubinio metro medienos statybinei medžiagai pagaminti, lyginant su kitomis galimomis žaliavomis – sutaupoma net iki dviejų tonų CO2, kuris kitu atveju pasklistų aplinkoje.

Medienos pasirinkimas statybos rinkoje auga jau ne vienerius metus, manoma, kad greitu metu medinė statyba populiarės dar grwičiau. Danija vis dar smarkiai atsilieka prieš kitas modernias, ekologiškas šalis kaip kad Norvegija, Suomija, Švedija, Vokietija, kurios taip pat vis dažniau statybų sektoriuje renkasi medį.

Klaidingai galvojama, kad medis tinka tik nedideliems, rąstiniams namukams. Tiek Norvegijoje, tiek Švedijoje mediena plačiai naudojama ir dangoraižių, universitetų statybose.

Thisgaard šeima ir jų 150 kv. m. medinis, lietuviškas namas yra pats geriausias įrodymas, kad gyventi draugiškai su gamta, tačiau taip pat komfortabiliai ir pigiai – gali kiekvienas. Namo idėja generuota, suprojektuota ir galiausiai pastatyta laikantis tam tikrų principų, kurie garantuoja darną.

“Ilgaamžiškumas mums buvo pats svarbiausias kriterijus”,- patirtimi dalinasi namų savininkė, sveikatos trenerė bei šeimininkė Christinna Thisgaard. “Mes turėjome labai griežtus reikalavimus, ko norime ir jų laikėmės. Stengėmės suderinti savo asmeninius poreikius su galimybėmis, taip pat, ekologiškumu. Ir mums puikiai pavyko”.

Christian Thisgaard šypsosi, kad gyvenimo pakeitimas buvo vienas geriausių gyvenimo sprendimų: “Net nežinau, kiek valandų mes praleidome skaitydami informaciją apie medinius namus. Skaitėme ir apie dažus, apie izoliacijos galimybes, norėjome plačiau susipažinti su medžiagomis, kurios užtikrins, kad namas bus tvirtas bei ilgaamžis. Juk reikėjo priimti sprendimą dėl viso gyvenimo rezultato”.

Ilgaamžiškumas – madingas!

Neseniai įvykę Parlamento rinkimai atskleidžia, kad danai vis daugiau dėmesio skiria ekologijai, taip pat, medžiagų ilgaamžiškumui, kadangi jis padeda gyventi santarvėje su gamta. 2018-ais metais perdirbtų daiktų vertė sudarė net 7,2 mldr. JAV dolerių. Palyginus su dviem ankstesniais metais – populiarėja ekologiškas gyvenimo būdas, maistas, daiktai, pasaulėžiūra. Tyrimai atskleidžia, kad Danija gali būti drąsiai vadinama pačia ekologiškiausia šalimi visame pasaulyje!

Ekologijos ekspertas Steffen Max Høgh savo podkastuose dalijasi patirtimi apie žmonių požiūrį į gamtą, taip pat, iš praktinių pusių padeda gyventi draugiškiau su gamta.

“Daugiausia dėmesio ekologijai skiria jaunoji, tūkstantmečio karta, kuri tai daro ne tik dėl naudos, tačiau iš idėjos, jaunimas “kvėpuoja” tuo”,- pasakoja tvarumo su gamtos puoselėjimo šalininkas. “Jauni žmonės perka tai, kas gali būti perdirbta, jie mažiau išmeta, jie domisi. Ir jokio skirtumo, kokia tai sfera – visose galima rasti kažkiek ekologijos. Kažkada svarbiausi buvo aukso dirbiniai, deimantai. Šiandien svarbesnė tampa klimato kaita, požiūris į gamtą, tad rąstinių namų statyba, tam tikra prasme, yra mada. Tačiau – teisinga mada”.

Šiaurės Ministrų taryba atskleidžia, kad medinis namas, kurio eksploatacijos laikas trunka iki 120-ies metų, padeda per metus sumažinti iki 2,2 kg CO2 už 1 kv.m. Ir tai – tik vienas namas! Tai yra net 44 procentais mažiau nei betoniniai namai, kurie labai dažnai vadinami vienais didžiausių klimato kaitos kaltininkų. Juk beveik 15 procentų išmetamųjų CO2 yra iš statybų sektoriaus! Ne tik žmonės, tačiau ir verslininkai turi tai įvertinti.

“Šiandieniame pasaulyje dažniausiai propaguojamas betoninįs statybos būdas – blogas pasirinkimas, tad tiek žmonės, tiek verslininkai turi įvertinti tai, jog cementas ir betonas nebeturėtų būti naudojamas statybų sektoriuje. Juk mediena yra puiki alternatyva. Ne tik ekologiškesnė, tačiau ir pigesnė. Galiausiai, supuvus medienai ji vėl sugrįžta į gamtą, tad tai visapusiškai ekologiškas namų statybos būdas”,- patirtimi dalijasi Steffenas Maxas Høgh.

Tinkamas vaikų auklėjimas

Šeimos vyras Christian Thisgaard dalinasi patirtimi, kad gyvenimas rąstiniame name buvo jo svajonė nuo pat vaikystės. Kadangi jis kartu su savo tėvais kelerius metus praleido rąstiniame name – tas ypatingas medienos kvapas lydėjo jį visus gyvenimo metus. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl apskritai Thisgaard šeimoje buvo nuspręsta gyventi mediniame name.

“Rastinio namo atmosfera – visiškai kitokia nei betoninio. Net ir būdamas namuose jaučiuosi tarsi būčiau lauke, tačiau greta – komfortas”,- pasakoja Christian Thisgaard. “Tai yra nuostabu. Medienos kvapas, šviesa, kuri mus pasiekia per erdvius langus… Visa tai yra ypatinga. Atrodo, kad namas kvėpuoja!”.

Tvarumas su gamta visada buvo svarbus ne tik šeimos vyrui, tačiau ir Christinnai, kuri dar daugiau domėtis ekologija pradėjo pagimdžiusi dukrą. Tuomet teliko norus paversti veiksmais.

“Viskas, ką mes valgome,  patenka į mūsų kūną. Lygiai taip pat yra ir su oru, kuriuo mes kvėpuojame. Juk daugelis namų yra užpildyti kenksmingomis medžiagomis apie kurias mes net nepagalvojame, tai ir sienų dažai, ir tekstilė. Tai nėra naudinga žmogaus kūnui, svarbiausia, tai nėra mums sveika. Stengiuosi savo dukrai pasakoti apie ekologišką gyvenimą, jo svarbą ir tuo pačiu išmokti džiaugtis aplinka, kurioje mes gyvename”,- patirtimi dalijasi Christinna Thisgaard.

Nørre Snedes žaliasis kaimas

Idėja gyventi rąstiniame name Thisgaard šeimai kylo vieną gražų vakarą, kai sėdėdami prieš TV jie žiūrėjo dokumentinį filmą apie tvarios  statybos namus. Laidai baigiantis abu be žodžių suprato, kad jie nori taip gyventi ir pradėjo žingsnis po žingsnio planuoti naują savo gyvenimo etapą.

Kadangi abu šeimos nariai augo netoli miškų Jutlandijoje – būtent ten ir įsigijo sklypą, kuris vėliau tapo jų namais. “Mūsų gyvenamasis rajonas yra labai mažas, jaukus. Dešimtojo dešimtmečio viduryje vienam mūsų kaimynui kilo mintis vienus šalia kito sustatyti 20 medinių namų projektų, kurie turi atitikti tam tikrus ekologinius niuansus. Tiesa, labai griežtų taisyklių nebuvo, tad vieni namus kūrė iš perdibtų medžiagų, kiti – net šiaudinius, o treti rinkosi kaip ir mes – rąstinius namus“, – pasakoja Christian Thisgaard.

“Vieta gyvenimui tikrai yra tobula. Netoli vandens telkinys, greta – miškai, galiausiai, rąstinio namo kaina – priimtina. Svarbiausia buvo ryžtis ir mes tai padarėme”.

Laiko reikia, tačiau rezultatas – tobulas

Nuo pasirašytos pirkimo sutarties iki namo statybų pradžios buvo praėję beveik keturi mėnesiai. Pats namas būtų pastatytas kur kas greičiau, tačiau reikėjo atitikti tam tikrus tvaraus gyvenimo su gamta reikalavimus. Namai privalo atitikti A klasės standartus, būti izoliuoti ir reikalauti kuo mažiau energijos: “Mes nenorėjome naudoti akmens vatos, kuri dažniausiai reikalinga pastato izoliacijai. Alternatyva, kurią pasirinkome – popierinė vata, kuri buvo įpūsta į namo ertmes. Tai kur kas ekologiškesnis sprendimas. Tiek mums, tiek gamtai. Taip pat reikėjo ieškoti būdų, kurie padėtų apsisaugoti ir nuo drėgmės bei puvimo. Dažniausiai tam naudojama chemija, kuri trukdo medžiui kvėpuoti. Tuo tarpu mes pasirinkome 200 metų senumo degutą, kurio komponentai – tik natūralūs”, – pasakoja Christian Thisgaard.

Žinoma, ekologiško namo statybos – nėra ypatingai lengvos, galiausiai, nėra lengvų sprendimų, kadangi kiekvienas asmuo turi pats įvertinti savo poreikius ir ieškoti, kas gali padėti juos realizuoti. Pavyzdžiui, dažai naudojami namams buvo atsivežami net iš Vokietijos. Taip pat reikėjo pagalvoti – kokios grindys labiausiai tinka, juk tai turi būtų ekologiškas sprendimas. Pasirinktas medis, kuris šiuo metu integruotas namuose, bus vėliau naudojamas kaip trąšos, kai senas grindis teks keisti naujomis.

Ar mediena yra ateities statybinė medžiaga?

Darbo buvo daug, tačiau paklausus Thisgaard šeimos ar buvo verta, jie vieningai atsako, kad taip. Namas pilnai paruoštas įsikūrimui buvo 2018-ųjų gruodžio mėnesį ir kiekvieno mėnesio pradžią Christinna Thisgaard vis dar sieja su nauju gyvenimu.

“Tiesiog kiekvienas rytas – nuostabus, būdama namuose jaučiuosi kaip kad būčiau lauke. Žinoma, tai buvo ilgas procesas, tačiau rezultatas – tikrai atitiko lūkesčius. Svarbiausia, kad kiekvienas mūsų su namu susijęs sprendimas buvo labai detaliai apgalvotas, tad šiandien gyvename maksimaliai taip, kaip norime. Džiaugiamės, kad žmonės domisi mūsų gyvenimo būdu. Mums svarbu, kad ir kiti nori gyventi tvariai, tad dalijamės savo patirtimi, kuri, tikimės, kad užkrės ir Jus”,- pasakoja Christinna Thisgaard.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie šių žmonių gyvenimą – skatiname sekti Christinna Instagram profilį christinna_thisgaard. Tai puiki galimybė įkvėpti daugiau sveiko gyvenimo ir tuo pačiu išbandyti tvaresnę kasdienybę. Juk kasdien žmonės imasi labai daug veiksmų, kad gyventų draugiškiau su gamta: mažėja mėsos suvartojimo kiekiai, naudojami perdirbami daiktai ir t.t. Galbūt laikas keisti ir gyvenamą plotą? Nors toli gražu ne 100 procentų žmonių taip gyvena, tačiau Christina Thisgaard tiki ir džiaugiasi, kad žmonija juda teisinga linkme.

“Nuolatos girdime iš žiniasklaidos apie žmogaus poveikį gamtai. Tačiau atėjo laikai, kai nebe tik tenka tai girdėti, tačiau dažnai ir pajusti. Pražūtingas gyvenimo būdas kenkia ne tik gamtai, tačiau taip pat ir mums patiems, tad ir keisti reikia pradėti nuo savęs. Tai galimybė gyventi sveikiau, ilgiau ir laimingiau.

Esame tikri, kad ateityje pamatysite vis daugiau ekologiškų namų. Tiek Danijoje, tiek visame pasaulyje”.

Štai Prancūzijoje, Kanadoje, Austrijoje buvo perrašyti statybų reglamentai, kurie skatina naudoti kuo daugiau medienos statybų sektoriuje. O Londonas gali pasigirti turintis aukščiausią pasaulyje medinį pastatą, kuris siekia net 53 aukštus. Japonai apskritai žavi pasaulį, kadangi jie planuoja pastatyti net 350 metrų dangoraižį, kurio 90 % žaliavų bus iš medžio. Mūsų ateitis  bus graži”,- patirtimi dalijasi Steffen Max Høg.

... ->