Su skandinavais paprasčiau, arba kaip italas lietuviškam medinukui kelią į Vakarus skynė

  • Aktualijos
  • Su skandinavais paprasčiau, arba kaip italas lietuviškam medinukui kelią į Vakarus skynė

Viktorija Skafaru

2012 m. balandžio mėn.  Žurnalas „Miškas.

Sakoma, blogas tas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu. Keistas, ko gero, ir tas nors kiek rimčiau verslininkaujantis lietuvis, kuris nesidairo auksinio raktelio, galinčio atverti dureles į svečias šalis. Gudrybių irbūdų kiekvienas atranda savų. Tai, kad italas Mirko Barreca jau trečius metus darbuojasi po medinius namus renčiančios bendrovės „Dolena“ vėliava ir stengiasi, jog lietuvaičių įmonės vardą įsimintų ir jo tautiečiai, būtųgalima vadinti laimingu atsitiktinumu, tačiau ir vadovo čia būta įžvalgaus.

Netikėtas pasiūlymas

Porą metų Klaipėdos rajone, Gargžduose, įsikūrusioje įmonėje dirbęs, o dabar tą pačią veiklą, tik gimtojoje Italijoje, tęsiantis Mirko pasakoja, kaipjam, atvykusiam į Lietuvą, nusišypsojo sėkmė. Uostamiestyje apsigyvenęs vyras netrukus sulaukė kvietimo vesti vakarinius italų kalbos kursus Klaipėdos universitete. „Kartą po paskaitos mane į šalį pasivedė kursą lankęs Egidijus ir paklausė, ar kartais nenorėčiau dirbti jo vadovaujamoje įmonėje“, – netikėtą pasiūlymą ir bendradarbiavimo pradžią su UAB „Dolena“ vadovu Egidijumi Norvaišu prisimena Mirko. Kadangi mokytojo darbas tvirto pagrindo po kojomis nežadėjo, o kalbos paskaitomis besidominčių žmonių buvo nedaug, ilgai nesvarstęs sutiko. „Nusprendžiau šokti į visiškai man naują sritį. Techniką išmanau, mat esu diplomuotas laivų konstruktorius, tačiau apie namų statybą, o dar irmedinių, nieko nenutuokiau ir, tiesą sakant, būtent todėl net buvau nusiteikęs skeptiškai. Tai buvo tikras iššūkis, tačiau norėjau įgyti naujos patirties, o ir pastovesnė darbo vieta viliojo“, – pasakoja Mirko.

Nelengva pradžia

Tuo metu, kai Mirko atėjo į „Doleną“, įmonė jau daugiau nei dešimt metų sėkmingai veikė gamindama ir parduodama medinius rąstinius ir karkasiniusnamus Skandinavijos šalių rinkai. Jam teko užduotis pasidairyti naujų kelių į Vakarus. Lengva nebuvo, mat ekonominė krizė jau kirto Europą. „Pirmaisiais metais dirbau tarsi žvalgas, dairiausi informacijos internete, rašiau architektams ir inžinieriams, ieškojau, ką gi galėtų sudominti tokiopobūdžio statybos. Tačiau galimybių radosi gana nedaug“, – prisimena Mirko ir prideda, jog tokia situacija paskatino peržiūrėti įmonės įvaizdžioformavimo politiką. Atnaujinus interneto svetainę reikalai ėmė klostytis sklandžiau, net ir šiandien, pasak pašnekovo, daugelis pagiria: „Matėme jūsųtinklalapį, puikiai sukurtas.“ Stengiantis įkelti koją į Italijos rinką netiko ir senieji metodai, kuriuos įmonė sėkmingai taikė bendradarbiaudama su šiauriečiais. „Skandinavijoje žmonės žino, ko ir kaip nori, puikiai išmano medinių namų ypatybes, o štai Italijoje dar visai neseniai vos prabilęs apie tokias statybas išgirsdavau atsakymą: „Ne, ačiū, užsidegs.“ Teko ieškoti būdų, kaip informuoti ir sudominti žmonės“, – sako jis. Kiekviena rinka diktuoja savotaisykles ir tenka būti itin lankstiems, norint pasiekti rezultatų. Bendraudamas su savo tautiečiais Mirko dažnai turi pasitelkti auksinę kantrybę, tapti geru psichologu ir pasiūlyti tai, kas galėtų patikti net irtokiam užsakovui, kuris pats nežino, ko nori. „Dažnas skambindavo norėdamas sužinoti kainas, tačiau itin sunku viską apskaičiuoti, kai nėra konkretausprojekto. O žmonės vis norėdavo pavyzdžių su kainomis, todėl tekdavo įtikinėti kolegas, kurie buvo pratę dirbti kiek kitaip, jog tai ne laiko švaistymas, o būtinas žingsnis rinkoje, kurioje tavęs niekas nepažįsta“,– darbo pradžią prisimena Mirko.

Sertifikatai būtini

Per trejus Mirko darbo metus „Dolenoje“ daug kas keitėsi, tobulėjo. Itin svarbus laimėjimas, anot pašnekovo, buvo įmonei suteikti CE atitikties sertifikatai, be kurių pardavimai Europoje sunkiai įsivaizduojami.Gautas ir reikšmingas, kokybę žymintis ISO 9001 sertifikatas iš DNV (Det Norske Veritas). Patys taip pat atidūs, statybai renkasi medieną, pažymėtą FSC ženklu. Mirko mano, jog sertifikatai būtini norint įsitvirtinti Vakarų rinkose, ir juokauja: „Greitai žmonės ims teirautis, ar sertifikuoti mūsųrašikliai, kuriais rašome. Pavyzdžiui, Italijoje į sertifikatus itin atsižvelgiama, žmonės nurimsta, kai įsitikina, jog produktas atitinka ES reikalavimus. Sertifikatai dabar reikalingi net vinims. Europos Sąjunga visai nepalengvino sąlygų verslui, atvirkščiai, biurokratija tapo pagrindiniu medinių namų statytojų galvos skausmu.“

Nori kokybiškai ir nebrangiai

Į klausimą, ar sunku italus įtikinti rinktis lietuvių ręstą medinį namą, juokaudamas atsako: „Jei esi įmonė iš buvusio sovietinio bloko šalies, Italijoje tikimasi, jog dirbsi beveik už dyką.“ Surimtėja ir tęsia: „Daugelis besidairančių į Lietuvą man sako, jog tai daro dėl puikios kokybės ir priimtinos kainos. Iš kur tokia nuomonė? Žmonės naršo internete, ieškoinformacijos forumuose arba pasikliauja pažįstamų nuomone. Daugelis į mane besikreipusių matė mūsų įgyvendintus projektus, o ir aš visus besidominčiusstengiuosi nuvežti ir viską gyvai parodyti. Labiausiai žmonės vertina įvairovę ir galimybę parengti medinio namo projektą pagal kiekvieno skonį ir pageidavimus, ko, pavyzdžiui, didžiosios italų įmonės nesiūlo. Jos jau užsidirbusios savo vardą, o „Dolena“ Italijoje, mano manymu, dar turi atsiriekti savo gabalėlį, kurio tikrai yra verta.“ Būtent todėl Mirko irgrįžo į tėviškę, kad būdamas arčiau užsakovų galėtų įmonei uždirbti didesnį jų pasitikėjimą. Prisimena, kaip jo tautiečiai, paskambinę į lietuvių bendrovę, nustebdavo, kad kažkas ne tik kitame telefono, bet ir Europos gale kalba jų gimtąja kalba. Žmonės iškart imdavo labiau pasitikėti. „Privatūs asmenys perdėm nesuka sau galvos, nors abejonių visada gimsta, o štaijei kalbama apie įmones, kurios nori perparduoti produktą… Tai čia jau aš jomis nepasitikiu“, – sako Mirko ir pasakoja, kad nėra girdėjęs, jog lietuvių įmonės maustytų užsienio pirkėjus, o štai italų bendrovės, jei tik gali kokiu nors būdu apgauti, taip ir daro. „Ypač nedidelio verslo savininkai, kurie tikisi iš rytų europiečių prasimanyti lengvų pinigų, manydami, kad šie yra barbarai ir nesupras klastos. Neseniaikaip tik teko su tokiais susidurti, jie gražiai kalba ir daug siūlo. Ypač šiais laikais reikia būti atidžiam. Todėl stengiuosi pagrindinį dėmesį telkti į privačius užsakovus“, – kalba mūsų pašnekovas.

Darbinė kasdienybė

Mirko trumpai apibūdina savo darbo kasdienybę.Pagrindinis jo rūpestis – bendrauti ir rūpintis užsakovu. Susidomėjusiam medinio namo statybomis paaiškina visas subtilybes, papasakoja, kaip įmonė dirba, parengia pirminį pasiūlymą, sprendžia techninius klausimus ir biurokratines problemas,parengęs projektą pasirašo sutartį su pirkėju, tada rūpinasi brėžinio rengimu gamybai. Perdavęs estafetę Lietuvoje likusiems kolegoms laukia, kol jau pagamintas namas bus atvežtas į Italiją. Štai tada prasideda pats darbo įkarštis. Reikia pasirūpinti,kad namo surinkimas vyktų sklandžiai. Surinkimo darbus atlieka kartu su namu atvykusi lietuvių komanda.Vietiniai darbininkai, sako Mirko, kainuoja tris kartus brangiau. Jis pastebi, jog didžiausią įvairių medinius namus statančių įmonių kainų skirtumą lemia būtent darbo kaštai. Būta ir kuriozinių atvejų. Štai kartą statybų vadovas į vykdomų darbų vietą atvyko tik tada, kai buvo dengiamas stogas. Išvydęs statinį tarė: „Bet mano projekte to trečio aukšto per centrą juk nebuvo!“ Šis ponas, sako Mirko, į savivaldybę nunešė seną projektą, negalvodamas apie galutinius atliktus pakeitimus.

Su šiauriečiais paprasčiau

Mirko patyrė, jog su skandinavais dirbti yra kur kas paprasčiau, nes jie gerai žino, ko nori. O su italais tenka gerokai pavargti, kol pasidaro aišku,ką apskritai galima jiems pasiūlyti. „Paprastai jie ne itin nutuokia, kokį namą galima pastatyti iš medžio. Taigi projektavimo tarpsnis trunka ilgai. Be viso to, kiekvienoje Italijos savivaldybėje normatyvai yra itin sudėtingi. Biurokratija tiesiog smaugia vargšą žmogelį“, – sako Mirko. Projektuojant namą reikia atsižvelgti ir į kultūrinius kiekvienos šalies skirtumus. Itališkų medinių namų stogai nėra tokie nuožulnūs kaip šiaurės Europoje. Langai skiriasi tuo, kad skandinaviškieji atsiveria į išorę, yra paprastesni, o pietų šalims skirtieji – į vidų, mat paliekama vietos langinėms. „Pirmas ir labiausiai į akis krintantis dalykas yra tas, kad medinis namas Italijoje dažniausiai tinkuojamas ir retai kur bus matomi mediniai elementai. Tokie jau tie įstatymai“,– sako Mirko.

Paklaustas, kokie yra raktiniai žodžiai, dažniausiai įtikinantys žmogų rinktis medinį namą vietoj tradicinio mūrinio, Mirko juokiasi: „Taupumas irekologija, tačiau dažniausiai… NUOLAIDA.“