Šunų būdos: kaip išrinkti geriausią

Šuniui nereikalinga didelė būdos erdvė

Kaip žmogus trokšta turėti savo būstą, taip ir gyvūnai turi turėti savo kampą. Vieni šeimininkai dalijasi su šuniu savo paties gyvenamąja erdve, kiti nusprendžia suręsti augintiniui atskirą namelį lauke.

Šuo savo būstą vertina pagal kitokius kriterijus nei žmogus. Svarbu, kad Jūsų keturkojui draugui būtų jauku, šilta, sausa. Tai užtikrina ne įmantrus būdos išplanavimas ar forma, bet žinios, ko reikia augintiniui.

Prekyboje gausu jau pagamintų šunų būdų, tačiau jas įsigyjant reikia būti atidiems. Dažnai gamintojų siūlomi nameliai šunims labai gražūs, bet ne visada atitinka jų poreikius.

Viena iš pagrindinių klaidų – pasirenkamos per didelės būdos. Būdos dydis turi atitikti šuns gabaritus. Svarbiausia, kad viduje šuo galėtų apsisukti ir susirietęs gulėti. Per didelės būdos šuo yra nepajėgus prisišildyti.

Vidutinio dydžio šuo sveria 30–35 kg. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiui reikalinga 1 m ilgio, 0,8 m pločio ir 0,9 m aukščio būda. Anga turėtų būti ovali, 0,5 m aukščio, 0,3 m pločio.

Padarius per didelę landą, šuo lįsdamas ištrauks būdoje esančius paklotus. Landa turėtų būti 20–25 cm aukščiau grindų lygio. Jei landa sieks grindis, bus per žemai, šuo brauks nugarą ir ją žalos.

Rudenį ir žiemą į būdą geriausia įkloti šiaudų, jei jų neturite, tada įklokite šieno arba medžio drožlių, tik jokiu būdu ne pjuvenų. Taip pat negalima kloti kilimėlio – esant vėsesniems orams jis sudrėks, keturkojis nenorės lįsti į tokį būstą.

Dugne reikalinga ventiliacija

Labai svarbu, kad būdos grindys būtų ventiliuojamos. Paprasčiausia tai pasiekti išgręžiant bent penkias maždaug 1 cm skersmens skyles. Ventiliaciją taip pat galima užtikrinti tarp sukaltų dugno lentų paliekant nedidelius plyšelius. Tuomet būdoje bus sausa. Pagrindas turi būti šiek tiek pasviręs į kurį nors kampą, esantį priešais landą.

Būdas kinologai pataria kalti iš medinių lentų ir šiltinti putų polistirenu. Statybinė vata tam netinka.

Kad krituliai nepatektų į vidų, virš landos esantį stogą patartina pailginti apie 0,6 m. Šaltuoju metu, kai siaučia pūgos, landos angą siūloma pridengti guminėmis ar brezentinėmis juostomis, jas prikalant virš landos. Juostos sulaiko šaltį ir vėją, bet kartu palieka galimybę šuniui įlįsti.

Idealu, jei prie landos į būdą įrengsite nedidelį medinį pagrindą – savotišką terasą, ant kurios šuo galėtų gulėti sausas ir švarus.

Spalva ir išvaizda pagal žmonių skonį

Kaip žmogaus, taip ir šuns būstas vasarą, esant dideliems karščiams, suteikia pavėsį. Apie būdą reikia palikti erdvės, kad žiemą šuo turėtų galimybę bėgioti tokiu būdu sušilti.

Šunys neskiria spalvų, todėl būdos spalvą galima drąsiai derinti prie namo ar tiesiog dažyti norima spalva.

Būdos funkcijai didelės įtakos neturi ir išvaizda. Ji gali būti su vienašlaičiu ar dvišlaičiu stogu, primenanti miniatiūrinį žmonių namą. Galima netgi įstatyti nedidelį langą su stiklu – augintiniui bus šviesiau.

Lietuvos klimato sąlygomis, būdoje gali gyventi šunys, turintys ilgą arba vidutinio ilgumo kailio plauką. Pratinti prie lauko sąlygų keturkojis turi būti pradėtas ne vėliau kaip rugpjūtį. Trumpaplaukio šuns negalima auginti lauke, būdoje – tai jo kankinimas.

Gyvenamosios aplinkos kaitaliojimas šuniui pavojingas

Jei planuojate perkelti patalpoje gyvenusį šunį į lauką, tai reikia daryti vasarą. Žiemą, per didelius šalčius, patalpoje laikomą šunį lauke galima vedžioti ne ilgiau kaip dvi valandas ir tik šiam nuolat judant. Lauke laikomas šuo pats prisitaiko prie metų laikų kaitos. Šaltukas iki -20 laipsnių yra nepavojingas šuniui. Dažnai šeimininkai daro klaidą ir, pavyzdžiui, nakčiai įsileidžia į vidų. Po to, vėl išleidus augintinį gyventi į lauką, jis susirgs, prireiks veterinaro pagalbos. Lauke laikomą šunį patariama nevesti į patalpą, nebent labai trumpam, kelioms minutėms.